- paražė
- pãražė sf. (1), paražė̃ (3b) Erž 1. šiaudinio stogo apatinė dalis: Storesnę pãražę stoguo antdėk, kad nenupūtų – pãražė ilgiau šlapia stovia Šts. Stogo paražė yr klojama aukštynvarpiuo Šts. 2. ppr. pl. šiaudų storgaliai, ražai: Rugių pãražės dar šlapios, negal dar vežti Užv. Vežčiau avižas, ale gubuliukų pãražės šlapios Lkv.
Dictionary of the Lithuanian Language.